Automobilio radiatoriaus veikimo principas yra gana paprastas. Važiuojant oro srautas atvėsina atskirus vamzdelius, todėl karštas aušinimo skystis išskiria šilumą. Dėl to temperatūra susilygina – aušinimo skystis tampa vėsesnis, o erdvė aplink radiatorių įkaista.
Labai svarbus elementas, garantuojantis tinkamą radiatoriaus veikimą, yra ventiliatorius. Jis įjungiamas, pavyzdžiui, sustojus ar stovint spūstyje, nes oro impulsas tuomet negali atimti šilumos. Šiuolaikinių automobilių kontekste reikėtų paminėti ir elektroniniu būdu valdomą termostatą. Jame yra specialus vožtuvas, valdomas variklio valdiklio. Taikant šį sprendimą galima manipuliuoti aušinimo skysčio temperatūra taip, kad variklis galėtų veikti optimalia temperatūra nepriklausomai nuo esamos apkrovos.
Kokios medžiagos naudojamos automobilių radiatoriams gaminti? Pagrindinės radiatoriaus dalys dažniausiai yra metalinės (pvz., aliuminio), o viršutinė ir apatinė dalys gali būti pagamintos iš plastiko. Tokių komponentų gamyboje vis dažniau naudojamos ir ypatingų savybių turinčios naujoviškos medžiagos. Vienas iš jų yra kevlaras, naudojamas jautriems komponentams, pvz., radiatorių žarnoms, sustiprinti. Tai sintetinis polimeras, išsiskiriantis labai dideliu tempimo stiprumu ir tuo pačiu lengvu svoriu, kuris yra itin svarbus automobilių komponentų konstrukcijoje.
Kalbant apie grotelių gamybą, populiarėja putų polipropileno (EPP) liejimo įpurškimo technologija. Ši medžiaga turi daug palankių savybių, iš kurių svarbiausios yra puikus energijos sugėrimas ir mažas svoris. Šios medžiagos naudojimas garantuoja bendro transporto priemonės svorio optimizavimą, taip pat padidintą saugumą susidūrimo atveju.
