Radiatoriai yra šilumokaičiai, naudojami vidaus degimo varikliams aušinti, daugiausia automobiliuose, bet taip pat ir stūmokliniuose orlaiviuose, geležinkelio lokomotyvuose, motocikluose, stacionariose generuojamosiose gamyklose arba panašiai naudojant tokį variklį.
Vidaus degimo varikliai dažnai aušinami cirkuliuojant skysčiu, vadinamu variklio aušinimo skysčiu, per variklio bloką ir cilindro galvutę, kur jis šildomas, tada per radiatorių, kur jis praranda šilumą į atmosferą, o tada grąžinamas į variklį. Variklio aušinimo skystis dažniausiai yra vandens pagrindu, bet gali būti ir alyvos. Įprasta naudoti vandens siurblį, kad priverstų cirkuliuoti variklio aušinimo skystį, taip pat ašinį ventiliatorių[1], kad oras per radiatorių išstumtų.
Automobiliai ir motociklai [taisyti] Aušinimo skystis pilamas į automobilio radiatorių
Automobiliuose ir motocikluose su skysčiu aušinamu vidaus degimo varikliu radiatorius yra prijungtas prie kanalų, einančių per variklį ir cilindro galvutę, per kuriuos aušinimo skysčio siurblys pumpuojamas skystis (aušinimo skystis). Šis skystis gali būti vanduo (klimato sąlygomis, kuriose mažai tikėtina, kad vanduo užšaltų), bet dažniausiai tai yra vandens ir antifrizo mišinys, kurio proporcijos atitinka klimatą. Pats antifrizas dažniausiai yra etilenglikolis arba propilenglikolis (su a
mažas korozijos inhibitoriaus kiekis).
Įprastą automobilio aušinimo sistemą sudaro:
· eilė galerijų, įlietų į variklio bloką ir cilindro galvutę, supančių degimo kameras cirkuliuojančiu skysčiu, kad pašalintų šilumą;
· radiatorius, susidedantis iš daugybės mažų vamzdelių su pelekų koriais, kad greitai išsklaido šilumą, kuris priima ir aušina karštą skystį iš variklio;
· vandens siurblys, dažniausiai išcentrinis, aušinimo skysčiui cirkuliuoti sistemoje;
· termostatas, reguliuojantis temperatūrą keičiant į radiatorių patenkančio aušinimo skysčio kiekį;
· ventiliatorius vėsiam orui pritraukti per radiatorių.
Degimo procese susidaro didelis šilumos kiekis. Jei karščiui būtų leista nekontroliuojamai didėti, įvyktų detonacija, o variklio išorėje esantys komponentai sugestų dėl per didelės temperatūros. Siekiant kovoti su šiuo poveikiu, aušinimo skystis cirkuliuoja per variklį, kur jis sugeria šilumą. Kai aušinimo skystis susigers
šiluma iš variklio toliau teka į radiatorių. Radiatorius perduoda šilumą iš aušinimo skysčio į praeinantį orą.
Radiatoriai taip pat naudojami automatinės pavarų dėžės skysčiams, oro kondicionieriaus šaltnešiui, įsiurbiančiam orui aušinti, o kartais variklio alyvai ar vairo stiprintuvo skysčiui aušinti. Radiatorius paprastai montuojamas tokioje padėtyje, kurioje jis gauna oro srautą iš transporto priemonės judėjimo į priekį, pavyzdžiui, už priekinių grotelių. Kai varikliai montuojami viduryje arba gale, radiatorius paprastai montuojamas už priekinių grotelių, kad būtų užtikrintas pakankamas oro srautas, nors tam reikia ilgų aušinimo skysčio vamzdžių. Arba radiatorius gali traukti orą iš srauto virš transporto priemonės viršaus arba iš šone sumontuotų grotelių. Ilgose transporto priemonėse, pvz., autobusuose, šoninis oro srautas dažniausiai naudojamas variklio ir transmisijos aušinimui, o viršutinis oro srautas dažniausiai naudojamas oro kondicionieriaus aušinimui. Radiatoriaus konstrukcija[redaguoti]Automobilių radiatoriai yra pagaminti iš poros metalinių arba plastikinių rezervuarų, sujungtų šerdis su daug siaurų kanalų, suteikiančių didelį paviršiaus plotą, palyginti su tūriu. Ši šerdis dažniausiai gaminama iš sukrautų metalo lakštų sluoksnių, presuojama formuojant kanalus ir kartu lituojama arba lituojama. Daugelį metų radiatoriai buvo gaminami iš žalvario arba vario šerdies, lituotų prie žalvarinių galvučių. Šiuolaikiniai radiatoriai turi aliuminio šerdį, todėl dažnai taupomi pinigai ir svoris, naudojant plastikinius antgalius su tarpikliais. Ši konstrukcija yra labiau linkusi į gedimus ir mažiau lengvai suremontuojama nei tradicinės medžiagos.
Ankstesnis statybos būdas buvo korio radiatorius. Apvalūs vamzdžiai buvo sulenkti į šešiakampius jų galuose, tada sukrauti ir lituoti. Kadangi jie lietė tik savo galus, tai iš esmės tapo kietu vandens rezervuaru su daugybe oro vamzdžių.[2]
Kai kuriuose senoviniuose automobiliuose naudojamos radiatoriaus šerdys, pagamintos iš suvynioto vamzdžio – mažiau efektyvios, bet paprastesnės konstrukcijos.
